Ateities pašarų gamyba: vabzdžių, kaip alternatyvaus baltymų šaltinio, potencialas
Ar pramoninis vabzdžių veisimas gyvulių pašarui gali prisidėti prie augančios pasaulio populiacijos maitinimo? Atsakyti į šį klausimą yra skirta „Inhouse Farming – Feed & Food Show“, kuri 12 m. lapkričio 15–2024 d. vyks Hanoverio parodų centre. DLG (Vokietijos žemės ūkio draugija) organizuojama B2B platforma orientuota į technologijas ir sprendimus, kurie rodo, kad dabar vabzdžius galima ekonomiškai naudoti kaip alternatyvų baltymų šaltinį tvariems gyvūnų pašarams. „Inhouse Farming“ optimaliai papildo pasaulyje pirmaujančią parodą EuroTier ir EnergyDecentral, tarptautiniu mastu pirmaujančią decentralizuoto energijos tiekimo platformą, kuri taip pat vyksta tuo pačiu metu, su naujomis perspektyvomis ir verslo modeliais visai vertės grandinei.
Vabzdžiai yra skirti prof. dr. Nilsas Borchardas, DLG tyrimų ir plėtros vadovas, trūkstama žiedinės ekonomikos grandis. „Jie gali būti ateities pašaras gyvuliams, nes suteikia vertingų baltymų, riebalų ir kitų maistinių medžiagų. Be to, jų gamyba labai taupo išteklius.“ Tačiau kas pavers juos žaliava pašarų gamybai ateityje? Lapkričio viduryje vyksiančioje Hanoveryje vyksiančioje parodoje „Inhouse Farming – Feed & Food Show“ bus atsakyta į šį klausimą.
Juodas kareivis skraido dėmesio centre
Šiuo metu ES yra patvirtintos septynios vabzdžių rūšys, kurios gali būti naudojamos kaip „perdirbti gyvūniniai baltymai“ gyvulių šėrimui. Pasirodė, kad juodosios kareivinės musės (Hermetia illucens) lervos puikiai tinka gyvulių pašarams gaminti. Baltymų kiekis juose prilygsta sojų rupiniams – 40–47 procentai sausųjų medžiagų. „Lervų potencialas yra didžiulis“, – patvirtina dr. Frankas Hilleris, „Big Dutchman“ generalinis direktorius. Nes jie gamina aukštos kokybės baltymus iš kitaip sunkiai panaudojamų likučių, kurie idealiai tinka gyvulių pašarui. Hilleris daro prielaidą, kad alternatyvus baltymų šaltinis gali visam laikui pakeisti didelę dalį į Europą importuojamų sojų. Dėl šios priežasties „Big Dutchman“ sujungė savo turimas žinias vabzdžių laikymo ir gamybos srityje „Better Insect Solutions“, įkurtoje 2020 m. Kompleksiniuose vabzdžių veisimo sprendimuose besispecializuojanti įmonė savo sistemas pristato parodoje „Inhouse Farming – Feed & Food Show“.
Kaip tai atrodo praktiškai, buvo galima pamatyti Hvirringe (Danija) 2023 metų lapkritį – atidarius Enorm Biofactory, šiuo metu didžiausią vabzdžių fermą Šiaurės Europoje. Juodosios kareivinės musės lervos veisiamos vietoje 22.000 XNUMX kvadratinių metrų plote ir perdirbamos į vabzdžių baltymus ir aliejų. Didelė dalis technologijų, įskaitant veisimo ir penėjimo zonų oro kondicionavimo sistemas, išmetamo oro valymą ir šilumos atgavimą, skysčių šėrimą ir penėjimo dėžes, yra iš Better Insect Solutions. Ekspertai planuoja ir stato visas aukštųjų technologijų vabzdžių fermas investuotojams, įskaitant veisimą, penėjimą ir perdirbimą. Asortimente esančios labai automatizuotos, modulinės penėjimo sistemos yra labiau skirtos ūkininkams, kurie norėtų pasikliauti kitu pajamų šaltiniu kaip vabzdžių penėjai.
Gyvulių šėrimo galimybės
„Enorm Biofactory“ auginamos juodosios kareiviškos musės gauna maistą, kurį daugiausia sudaro regioninės maisto pramonės likučiai. Maždaug po dvylikos dienų lervos perdirbamos į vabzdžių aliejų ir rupinius, o tai ūkiuose atlikti bandymai jau parodė daug žadančius rezultatus naminių paukščių ir kiaulių gamybos ir gyvūnų sveikatos srityje. Tikslas – kasdien išauginti 100 tonų lervų. Naudodami baltyminius pašarus iš vabzdžių, Europos ūkininkai nori išvengti dalies sojų importo iš užsienio. Nors naudingieji vabzdžiai buvo patvirtinti kaip žuvų pašaro sudedamoji dalis nuo 2017 m., Europoje toks pašaras iki šiol buvo nišinis produktas. Tik nuo 2021 m. rugsėjo mėn. ES kiaules ir naminius paukščius galima šerti perdirbtais gyvūniniais baltymais iš naudingų vabzdžių, kuriems taikoma išimtis. Tai atveria naujas augimo sritis vabzdžių baltymų gamintojams, tokiems kaip Livin Farms AgriFood, Illucens ir Viscon.
Tačiau tokie ekspertai kaip prof. Nilsas Borchardas mato dar daugiau galimų pritaikymų. Ūkyje auginami vabzdžiai ar jų komponentai gali būti naudojami ne tik kaip gyvūnų pašaras, bet ir mėsos pakaitalų bei kitų maisto produktų gamyboje, taip pat kosmetikos gamyboje. Iki šiol vabzdžių baltymų gamyba dažnai buvo sudėtinga ekonominiu požiūriu, nes gamybos ir perdirbimo procesai dar negali konkuruoti su įprastais pašarais. „Šalutinių žemės ūkio produktų ir maisto pramonės šalutinių produktų naudojimas kaip pašaras vabzdžių auginimui gali padėti sumažinti gamybos sąnaudas“, – sako Borchard. Taigi, kaip galima išnaudoti organinių likučių ir atliekų potencialą, yra vienas iš klausimų, kurie bus aptariami lapkričio 12 d. vyksiančioje vabzdžių teminėje dienoje „Ekspertų etapas: ūkis namuose“. Kuriant turinį specialistas – IPIFF (Tarptautinė maisto ir pašarų vabzdžių platforma) – ne pelno siekianti ES organizacija, atstovaujanti vabzdžių auginimo sektoriaus interesams.
Vabzdžiai kaip perdirbimo profesionalai
Atsakymas į šį klausimą jau seniai vilioja tyrimų institutus ir startuolius. Likučių yra daugiau nei pakankamai, nes „Europos Sąjungoje kasmet susidaro apie 58 mln. tonų nepanaudoto maisto“, – aiškina prof. dr.-Ing. Jörg Woidasky iš Pforzheimo universiteto. Universitetas jau keletą metų bendradarbiauja su Alpha-Protein, startuoliu iš Bruchsal. „Be tinkamų šalutinių produktų iš maisto pramonės atrankos, galima būtų optimizuoti ir jautrių gyvūnų tvarkymą“, – aiškina tvaraus produktų kūrimo ekspertas. Alpha-Protein naudoja šiuos šalutinius produktus kaip miltų kirmėlių (Tenebrio molitor) maistą ir perdirba juos į daug baltymų turinčią žaliavą su vitaminais, nesočiosiomis riebalų rūgštimis ir mineralais.
„Be to, augindami miltų kirmėles gauname maistinių medžiagų turtingas augalų trąšas, kurios turi daug kitų teigiamų poveikių, tokių kaip dirvožemio aktyvinimas ir ilgalaikis tręšimas. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – naudojant išmestas vabzdžių odas (t. y. exuvia), pasiekiame visišką visų mūsų medžiagų srautų perdirbimą“, – sako įmonės įkūrėja Gia Tien Ngo. Jie sukuriami natūralaus liejimo proceso metu ir naudojami kuriant tvarius produktus, tokius kaip alternatyvus plastikas. Dabar mokslininkai remsis pirmojo projekto rezultatais. Daugiausia dėmesio skiriama auginimo proceso sistemoms ir automatizavimui. Šiuo metu Liudvigshafene dviejų hektarų plote planuojama pramoninė gamyba. Kasmet ten turi būti pagaminama 1.000 tonų džiovintų vabzdžių ir per 5.000 tonų trąšų. Planuojama maitinti pasenusią duoną iš vietinių kepyklų kaip pagrindinį gyvulių pašaro šaltinį.
Automatizuoto veisimo iššūkiai
Aplinkos veiksnių, tokių kaip temperatūra ir drėgmė, kontrolė, tikslus jautrių musių kiaušinėlių tvarkymas ir tolygus naujai išsiritusių lervų porcijavimas yra sudėtingos užduotys, kurias reikia išspręsti automatizuojant veisimą – ši tema, kurią parodoje dalyvaujančios įmonės parodoje „Vidaus ūkis“ – Pašarų ir maisto šou“. Hanoveryje dalyvaus šėrimo technologijų specialistė WEDA Dammann & Westerkamp. Įmonė iš Lutten neseniai pristatė atitinkamą sistemą su valdymo ir procesų vizualizavimu Portugalijos įmonei EntoGreen. Konteinerių ir maišymo bakų sistemoje likučiais šeriamos juodosios kareiviškos musės lervos, kol pasiekia galutinį svorį. Integruota dozavimo sistema užtikrina individualų pašaro substrato derinimą ir tikslų padavimą penėjimo induose. Likučiai, ant kurių klesti lervos, susideda iš regioninių augalinių atliekų, kurių nebegalima naudoti maisto gamybai. „Sistema kiekvieną dieną sukuria substratą maždaug 25 tonų lervų išeigai. Dėl modulinės struktūros jį lengva pritaikyti būsimai plėtrai“, – aiškina WEDA eksporto vadovas Gabrielis Schmidtas. Jau planuojama statyti naują gamyklą, kurioje nuo 2025 m. bus pagaminta iki 210 tonų gyvų lervų, o per parą sunaudojama 45 tonų žaliavos.
