Ką europiečiai mano apie ES žemės ūkio politiką

Specialiame Eurobarometro tyrime „Europos Sąjungos piliečiai ir žemės ūkis 1995–2003 m.“ pateikiamas bendras vaizdas apie tai, kaip pasikeitė piliečių supratimas apie bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), jos tikslus ir naudą bei kaip jie vertina įvykusius pokyčius. . Apskritai, remiantis tyrimu, europiečiai teigiamai vertina BŽŪP vaidmenį tenkinant jų poreikius. Kartu taip pat aišku, kad reikia daugiau nuveikti siekiant paaiškinti plačiajai visuomenei, kaip veikia BŽŪP.

Eurobarometro duomenimis, žemės ūkis yra ES politikos sritis, turinti didžiausią poveikį piliečiams. Jie mano, kad bendra žemės ūkio politika – taip pat aplinkos ir socialinė politika – yra būtinybė. Europos statybos eigoje dauguma laikosi nuomonės, kad sprendimai šioje srityje turėtų būti priimami Europos Sąjungos lygmeniu. Ataskaitoje pateikiamos pagrindinės 1995–2003 m. standartiniame Eurobarometre užduotų klausimų apie BŽŪP ir maisto kokybę pagrindinės išvados.

• Piliečių supratimas apie BŽŪP: europiečiai mano, kad žemės ūkio politika valdoma ES lygmeniu. Tačiau dauguma mano, kad nežino, kaip veikia BŽŪP (daugelis – ypač Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje ir Švedijoje – mažai arba nieko apie tai žino), o tai rodo, kad reikėtų stiprinti viešumą apie BŽŪP veikimą.
• BŽŪP ypač nepastebi moterys, 15–24 metų amžiaus ir vyresni nei 54 metų. Todėl Komisija savo komunikacijos strategiją taip pat turėtų skirti šioms amžiaus grupėms. Labai žemą išsilavinimą turintys žmonės taip pat turi informacijos trūkumą.
• Vertinant, kaip BŽŪP atlieka savo misiją: europiečiai aiškiai mano, kad BŽŪP misija pirmiausia turėtų būti žemės ūkio produktų sveikatos ir saugos užtikrinimas. Tačiau, nors dauguma Europos piliečių pritaria BŽŪP vaidmeniui, daug mažiau žmonių mano, kad BŽŪP iš tikrųjų atlieka savo darbą šiose srityse.
• Piliečių požiūris į BŽŪP reformą: nors mažiau nei 50 % Europos piliečių mano, kad Europos Sąjunga iš tikrųjų pasiekia savo žemės ūkio tikslus, džiugina tai, kad neseniai įvykusi nauja BŽŪP kryptis yra plačiai remiama. ES valstybėse narėse, ypač Airijoje ir Austrijoje.
• Kaina, kurią piliečiai pasirengę mokėti už kokybišką maistą, ir jų požiūris į kokybiško maisto kokybės ženklus: Maisto kokybė europiečiams, ypač šiaurinėse šalyse, yra svarbi problema. Kokybiškas maistas turi būti gero, natūralaus skonio, atrodyti apetitiškai ir būti gaminamas laikantis griežtų higienos sąlygų. Akivaizdu, kad piliečiai būtų pasirengę mokėti daugiau už aukštesnės kokybės mėsą ir daržoves ir labiau pasitikėtų tokiais produktais, jei ES galėtų garantuoti produkto kilmę arba gamybos būdą. Dauguma piliečių – ypač pietų šalyse – palaiko Europos kokybės ženklo idėją.
• Noras mokėti daugiau yra bene labiausiai stebinantis rezultatas. Tačiau, remiantis ataskaita, dauguma (52 proc.) teigė, kad už kokybę mokės didesnę kainą (matyt, būtų priimtos 5–10 proc. didesnės kainos). Kita vertus, beveik trečdalis (31 proc.) nebuvo pasirengę mokėti daugiau. 40% suomių ir prancūzų teigė, kad nenorėtų daugiau išleisti kokybiškam maistui.

Visą ataskaitą anglų kalba galite rasti adresu

europa.eu.int/comm/agriculture/survey/2004/rep_en.pdf

Šaltinis: Briuselis [eu]