Bankroto prognozavimas tik vienu parametru
Rostoko statistikas rekomenduoja bankams: Nepamirškite Mertono!
Gera žinia bankams: kovojant dėl pakankamų kapitalo išteklių ne kartą atkreipiamas dėmesys į didelį nemokumo sudėtingumą ir apgailestaujama dėl didėjančio matematizavimo. Bet gal ne viskas taip blogai. „Pakanka vieno parametro, kad būtų galima pagrįstai numatyti tikimybę, kad skolininkai taps nemokūs“, – sako prof. Rafaelis Weißbachas Rostoko universiteto Ekonomikos instituto tyrime.
Valstybių ir bankų per didelio įsiskolinimo klausimas tapo skausminga, ilgai trunkančia problema. O oficiali statistika nieko gero nežada. Nors septintajame dešimtmetyje kasmet bankrutavo tik viena iš 1000 Vokietijos įmonių, šiuo metu tai taikoma vienai iš 1960. Nemokumo lygis išaugo dešimt kartų. Juo labiau svarbu, kad bankai, mūsų visuomenės „rizikos buferiai“, galėtų numatyti savo skolininkų nemokumą. Maždaug 100 įmonių istorijų analizė paskatino Rostoko statistiką Rafaelį Weißbachą iš Ekonomikos instituto padaryti išvadą, kad bankams verta studijuoti net ir tariamai paprastas ekonomikos teorijas, jei jie gali apskaičiuoti jų ekonominę vertę iš savo didžiulėse duomenų bazėse esančių skaičių. nori uždaryti kapitalą. Ekonominis kapitalas yra nuosavybės vertė, skirta apsaugoti banką nuo jo nemokumo dėl jo skolininkų nemokumo, liūdnai pagarsėjusio domino efekto.
Žinoma, bankai turi prieigą prie vidinių kokybinių ekspertų išvadų apie savo skolininkus. Tačiau kaip tai paversti kiekybiniu, t. y. skaitiniu, prarastų paskolintų pinigų dydžiu? Šiuo klausimu nuomonės skiriasi, daugelis tyrinėtojų pirmenybę teikia didelės apimties modeliams. Svarbus tarpinis žingsnis kelyje į matematiškai nesudėtingą procedūrą buvo suvokimas, kad (kiekybinę) metriką galima suformuluoti ir iš kokybinių banko analitikų vertinimų. „Kaip atstumas tarp dviejų judančių automobilių gali būti lengvai išmatuojamas ir leidžia suprasti, kada galima tikėtis smūgio, taip pat galima išmatuoti atstumą tarp skolininko ir jo įsipareigojimų nevykdymo“, – įsitikinęs Weissbachas.
Kaip rašo prof. Weißbach straipsnyje, kuris ką tik buvo paskelbtas prestižiniame žurnale „Journal of the Korean Statistical Society“, ekonominės pusiausvyros teorija gerokai supaprastina. 1974 m. sukurtas skolininko kredito rizikos pusiausvyros modelis rodo, kad norint nuspėti nemokumą, pakanka žemo matmens aprašymo. Jos autorius Robertas C. Mertonas 1997 metais buvo apdovanotas Nobelio ekonomikos premija. Dabar profesoriui Weißbachui pavyko parodyti, kad ilgalaikiam nemokumo prognozavimui iš esmės pakanka vieno parametro – trumpalaikės tikimybės pakeisti vadinamąją reitingų klasę vienu lygiu aukštyn arba žemyn. „Tai, kad tokius mažų matmenų modelius galima lengvai ir saugiai sukalibruoti, yra sveikintinas šalutinis poveikis. Tai suteikia vilties, nes pastaruoju metu net modeliai su milijonu parametrų nebebuvo neįprasti“, – sako Weißbach. Jo išvada: „Nepamiršk Mertono!
Literatūra:
http://dx.doi.org/10.1016/j.jkss.2011.05.001
Šaltinis: Rostokas [universitetas]
