Pažabotas Kalėdų laukimas
Deloitte X-Mas Survey 2011: vartotojai nori sutaupyti ir mėgautis
Dabartinė Deloitte X-Mas apklausa, kurios metu buvo apklausta apie 1700 16.000 vartotojų Vokietijoje ir daugiau nei 17 XNUMX vartotojų iš XNUMX kitų EMEA šalių, rodo: skirtingai nei likusioje Europoje, vokiečiai gana optimistiškai vertina savo asmeninį ekonominį vystymąsi.
1. Mažėjantis Europos vartotojų pasitikėjimas
Skolų krizė Europoje kartu su nuolat mažėjančiomis augimo prognozėmis gerokai sumenkino daugelio viltis dėl geresnės ateities.
Todėl daugiau nei šeši iš dešimties Europos vartotojų mano, kad jų šalis šiuo metu išgyvena nuosmukį. Nors kai kurias šalis, pavyzdžiui, Graikiją, Portugaliją, Italiją, Ispaniją ir Prancūziją, bendrai suvokiamas nuosmukis paveikė labiau nei kitas, tokį įspūdį galima pastebėti visose apklaustose šalyse. Tačiau susirūpinimas yra ne toks ryškus nei rekordiniais 2008 m., kai septyni iš dešimties Europos vartotojų tikėjosi nuosmukio. Mūsų apklausos rezultatų analizė rodo, kad labiau pasitiki tik Vokietijos vartotojai: 53% mano, kad jų šalies ekonomika yra stabili arba auga sparčiau.
Nepaisant to, vartotojai pripažįsta, kad „krizė“ jų požiūrio į perkamąją galią dar nepaveikė. 60% apklaustųjų mano, kad jų perkamoji galia išliko tokia pati arba net padidėjo. Daugumoje Europos šalių ir tų, kuriose skolų krizė palietė ypač skaudžiai, jau paskelbtos taupymo priemonės ir mokesčių didinimas neturės įtakos namų ūkių biudžetams iki kitų metų.
Todėl 2011 m. atostogų sezonas yra paskutinė galimybė vartotojams linksmintis ir pagrįstai, atsižvelgiant į sunkius 2012 m. laikus.
Šių metų apklausos rezultatai rodo, kad 2012 metų ekonominė situacija europiečiams kelia didžiausią nerimą. Tai prieštarauja visų ankstesnių apklausų rezultatams, kurie visada rodė optimistišką požiūrį į ateitį. Nors kas ketvirtas 2010 m. apklaustas europietis tikėjosi, kad kitais metais ekonomika atsigaus, šiais metais tokios nuomonės laikėsi tik kas dešimtas. Nenuostabu, kad didžiausią susirūpinimą kelia graikai, italai, portugalai ir prancūzai.
Tačiau šis susirūpinimas turi didelį poveikį ir kitoms apklaustoms šalims, ypač ten, kur vartotojai labiau pasitikėjo galimu ekonomikos atsigavimu praėjusiais metais, pavyzdžiui, Slovakijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Liuksemburge.
Besikeičiantis suvokimas verčia Europos vartotojus atsargiau elgtis su savo pinigais. Atsargiai, tačiau negalintys veikti, nes noras mėgautis Kalėdų sezonu išlieka stiprus, o vartotojai šiuo metu savo perkamąją galią vertina kaip stabilią. Atsargiai, bet neapsisprendę, nes vartotojai gali pakoreguoti savo pirkimo elgseną, atsižvelgdami į neigiamus pokyčius per „krizę“ visoje Europoje.
2. 2011 m. Kalėdų biudžetas išlieka stabilus
2011 metais Europos vartotojai metų pabaigos atostogoms planuoja išleisti vidutiniškai 587 eurus – vos 0,8% mažiau nei 2010 metais.
Kaip ir anksčiau, vartotojai pirmiausia stengsis taupyti dovanoms, nes jos sudaro didžiausią biudžeto dalį. Išlaidos šventiniam maistui, pramogoms ir išvykoms išlieka pastovios.
Skirtumai tarp atskirų Europos šalių ir toliau egzistuoja. Išryškėja trys pagrindinės grupės:
• Šalys, pranešančios, kad antrus metus iš eilės smarkiai sumažėjo Kalėdų biudžetas: Graikija (-21 %), Airija (-7,4 %), Portugalija (-7,9 %), Italija (-2,3 %) ir Nyderlandai (- 2,9 proc.).
• Šalys, kuriose pastebimas nežymus Kalėdų biudžetų padidėjimas: Šveicarija (+0,3 proc.), Liuksemburgas (+0,8 proc.), Prancūzija (+1,9 proc.), Ispanija (+1,9 proc.) ir Belgija (+2,2 proc.).
• Ir galiausiai šalys, kuriose kalėdinis biudžetas auga gana stipriai: Čekija (+2,5%), Lenkija (+4,1%), Vokietija (4,3%), Slovakija (+6,6%) ir Suomija (+6,8%). Šalys, kurios vėl fiksuoja staigų augimą, yra Rusija (+11%), Ukraina (+18,3%) ir nuo šių metų Pietų Afrika (12,4%).
• Tačiau kai kuriose šalyse ši bendra teigiama perspektyva turi būti vertinama sparčiai didėjančios infliacijos kontekste.
Apskritai tikimybė, kad Europos vartotojai paims kreditą kalėdiniams pirkiniams, yra labai maža. Vietoj to, jie pasikliauja savo santaupomis ir lojalumo taškais.
Susirūpinimas dėl ekonominės padėties tebėra didelis ir gali lemti Kalėdų išlaidų mažinimą. Ypač tokius neigiamus pokyčius gali paskatinti krizė Europoje (61 proc. apklaustųjų) arba didėjanti nedarbo baimė (20 proc.).
Tuo pačiu yra tikimybė, kad vartotojai daugiau išleis pramogaudami ir pamiršdami krizę (39 proc.). Šiuo atžvilgiu juos skatina patrauklūs metiniai pardavimai (30 proc.), juolab kad vartotojams, norintiems protingai leisti pinigus ir maksimaliai išnaudoti savo biudžetą, mažiausių kainų paieška turi didelę reikšmę.
Tačiau 30 % Europos vartotojų vis dar neapsisprendę ir neatmeta galimybės pasiimti paskolą su patraukliomis palūkanomis, kad finansuotų savo 2011 m. Kalėdų išlaidas. Šis veiksnys galėtų padidinti europiečių, kurie per pastaruosius dvejus metus norėjo sumažinti savo skolų naštą, išlaidas atostogoms.
3. Europoje dovanų pasirinkimas visų pirma priklauso nuo asmeninės gerovės
Šiais metais mūsų atlikta apklausa pirmą kartą parodo geidžiamiausių ir dažniausiai perkamų dovanų konvergenciją:
• Knygos ir grynieji pinigai yra paklausiausi ir dažniausiai perkami. Neskaitant to, kad nuo 2008 m. ši kategorija visada užėmė pirmąją vietą, tvarka visoms apklaustoms šalims ir amžiaus grupėms yra vienoda.
• Panašiai, kaip ir pernai, populiariausios dovanos yra kosmetika/kvepalai, po kurių seka šokoladas. Šokoladas, kuris nuolat patenka į geriausių dovanų dešimtuką ir dažnai vertinamas kaip papildoma dovana, šiemet Europos reitinge pakilo į antrąją vietą.
Visoje Europoje grožio priežiūros produktų ir susijusių paslaugų paklausa auga.
Be populiarios kosmetikos/kvepalų, trečią vietą tarp labiausiai perkamų dovanų užima grožio priežiūros priemonių/masažo/spa kategorija. Šią sveikatingumo tendenciją atspindi ir vartotojų noras padaryti ką nors gero sau.
Esant sudėtingoms ekonominėms aplinkybėms, vartotojai ieško geriausio produkto su aukščiausios kokybės, bet už mažiausią įmanomą kainą.
Šią tendenciją atspindi ir pirmenybė žaislams su mokomuoju komponentu (64 % Europos vartotojų). Tai stalo žaidimai, galvosūkiai ir knygos mažiems vaikams. Daugelis tėvų mano, kad skatindami mokytis jie gali paruošti savo vaikus neaiškiai ateičiai.
Populiariausios dovanos paaugliams yra vaizdo žaidimai, grynieji pinigai ir knygos, pastarosios dovanojamos daugumoje tirtų šalių.
Po kelerių metų nuolatinio augimo, dovanų kuponai vis dar yra labai populiarūs.
Nors jie vis dar patenka tarp perkamiausių dovanų 10, Europos vartotojai sukritikavo šių metų kuponų naudojimo apribojimus. Visų pirma, jie skundžiasi, kad galiojimo laikas dažnai yra per trumpas arba jų pasirinktos parduotuvės ir prekės neatitinka jų pageidavimų. Kitaip tariant, kuponai jiems nesuteikia tiek laisvės, kiek piniginės dovanos.
Inovatyvūs produktai, tokie kaip planšetiniai kompiuteriai, 3D televizoriai ir išmanieji telefonai, dar nepateko į geidžiamiausių ar populiariausių dovanų dešimtuką, nes nepaisant mažėjančių kainų, vis dar brangūs. Tačiau 10 m. padvigubėjo norinčiųjų dovanoti tokius gaminius dalis, o tai ypač lėmė didelė jaunesnių respondentų dalis.
4. Pirkimo elgsena
Sunkios ekonominės aplinkybės per pastaruosius trejus metus paskatino Europos vartotojus pakeisti savo pirkimo įpročius ir leistis į kompromisą dėl savo Kalėdų biudžeto. Nors šiais metais tikimasi, kad toks elgesys ir kompromisai taip pat bus lygties dalis, tikėtina, kad ši tendencija pasikeis.
Kaip ir pernai, 2011 m. Kalėdų sezono metu pagrindiniai apsisprendimo dėl pirkimo veiksniai yra naudingų prekių pasirinkimas už geriausią įmanomą kainą.
Kaip ir 2010 m., 79 % Europos vartotojų prioritetą laiko naudingumui. 70 % Europos vartotojų kaina tebėra prioritetas, nors noras mėgautis ir aukštos kokybės gaminių patrauklumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį:
• Nors vartotojai ir toliau ieško dovanų per išpardavimus, pardavimai sumažėjo nuo 69% iki 65%, o biudžetinių dovanų paklausa taip pat sumažėjo (nuo 63% iki 57%).
• Taip pat tikimasi, kad vartotojai pirks daugiau dovanų – 53 % teigia, kad dovanų norėtų dovanoti daugiau žmonių.
Dėl šios raidos vartotojai imsis protingesnio pirkimo elgesio, visų pirma dar mažiau impulsyviai pirkdami (69 % vartotojų, palyginti su 63 % praėjusiais metais).
Todėl mažmenininkai, be kainos, turi geriau informuoti vartotojus apie funkcinę produktų naudą.
Kad išmintingiau ir efektyviau išleistų pinigus, dalis vartotojų taupys dovanoms (34 proc.) arba pirks naudotas prekes. Tačiau šios tendencijos tarp šių metų respondentų yra ne tokios ryškios ir daugiausia liečia jaunesnius žmones.
Pastaraisiais metais nacionaliniai prekiniai ženklai prarado daug klientų dėl privačių prekių ženklų ir parduotuvių prekių ženklų, kurie nori sutaupyti ir mažiau domisi tam tikrų produktų pranašumais. Šiais metais galima pastebėti persiorientavimą į nacionalinius prekės ženklus.
Dėl to 55 % Europos vartotojų planuoja pirkti daugiausia privačių prekių ženklų, palyginti su 64 % praėjusiais metais.
Šis balansas ypač pastebimas Vakarų Europos šalyse. Stebėtina, kad tai daugiausia siejama su mažiau pasiturinčiais demografiniais rodikliais (52%, palyginti su 62% pernai), o didžiausių pajamų grupės respondentai rečiausiai renkasi nacionalinius prekių ženklus (37%, palyginti su 51% pernai).
Šiais metais Europos vartotojai vėl renkasi šventes – mažiau išleidžia pramogoms ir išvykoms (39 proc.), kelionėms (36 proc.) ir drabužiams (32 proc.). Tikriausiai šiais ir kitais metais bus sutaupyta daugiau kitų tyrime minimų biudžeto punktų:
• Europos vartotojai šiuo metu svarsto išleisti mažiau švietimui (mokymui, privačioms mokykloms ir pan.). Šioje srityje sutaupyti nori 25 proc. Tikimasi, kad ši nauja tendencija išliks ir kitais metais: 44 % europiečių teigia, kad norėtų sutaupyti šiai prekei, o 22 % vis dar neapsisprendę.
• 75 % Europos vartotojų taip pat yra pasirengę ateinančiais metais išleisti mažiau pinigų namų apyvokos reikmenims.
• Sveikatos apsaugos srityje taip pat gali būti kompromisų, nors ir mažesniu mastu. Pavyzdžiui, 24 % Europos vartotojų svarsto galimybę sumažinti išlaidas privatiems gydytojams.
Galiausiai Europos vartotojai ir toliau išreiškia susidomėjimą aplinkos apsauga, bet nenori mokėti daugiau už tvarius produktus. Tačiau reikia pažymėti, kad vartotojai šiuo metu labiau domisi produktų etiketėse pateikiamos informacijos kokybe: šį veiksnį pabrėžia 82 proc., o 2010 m. tokios nuomonės laikėsi tik 73 proc.
5. Kelių kanalų koncepcija jau pasiekė Europos vartotojus
Ankstesnės apklausos parodė, kad interneto, kaip kalėdinio apsipirkimo pardavimo kanalo, svarba didėja.
Europos vartotojai peržengė paprastą internetinių ir neprisijungusių pardavimo kanalų skirtumą ir naudoja abu kanalus visuose trijuose pirkimo proceso etapuose: ieškodami, palygindami ir pirkdami.
Daugiau nei pusė Europos vartotojų jau ieško ir lygina produktus tiek parduotuvėse, tiek internete. Galiausiai vienas iš trijų vartotojų šiais metais planuoja naudoti tiek internetinius, tiek neprisijungus naudojamus kanalus norimiems produktams ar dovanoms įsigyti.
Norėdami ieškoti ir palyginti produktų internete, vartotojai pirmiausia kreipsis į mažmenininkų svetaines, po to – paieškos sistemas ir galiausiai gamintojų svetaines, kurios šiais metais smarkiai išaugo kainų palyginimo svetainių sąskaita. Didėjantis mažmenininkų ir gamintojų tinklalapių naudojimas rodo, kad vartotojai vertina jų pastangas ir investicijas į elektroninę prekybą. Socialiniai tinklai ir, kiek mažiau, tinklaraščiai yra mažiausiai naudojami ištekliai.
Vartotojai naudojasi socialiniais tinklais ir tinklaraščiais norėdami gauti nepriklausomą informaciją apie prekių ženklus ir mažmenininkus, tačiau tik puse atvejų ten išsako savo nuomonę. Tai netaikoma Ispanijai, Prancūzijai, Lenkijai ir Slovakijai, kur vartotojai pirmiausia pateikia savo nuomonę apie tokias svetaines.
Didžioji dauguma Europos vartotojų ketina apsipirkti parduotuvėje. Vienintelės išimtys yra Vokietijos, Graikijos, Lenkijos ir Čekijos vartotojai. Ten esantys vartotojai teigia jau įpratę pirkti internetu arba parduotuvėje.
Daugelio kanalų koncepcija tarp vartotojų labai išaugo, nes ji leidžia jiems geriau patenkinti savo poreikius, maksimaliai išnaudojant atitinkamus apsipirkimo parduotuvėje ir internetu pranašumus.
• Internete jie gali rasti informacijos, pvz., kitų vartotojų nuomones, kurios negali gauti parduotuvėse, apsipirkti bet kuriuo paros ar nakties metu, lengvai palyginti prekes ir kainas.
• Kita vertus, parduotuvėse lankosi dėl klientų aptarnavimo, atsiskaitymo saugumo, apsipirkimo malonumo arba dėl to, kad ten pirkinius galima nesunkiai grąžinti ar pakeisti. Dėl šios priežasties vartotojai vertina, pavyzdžiui, galimybę grąžinti arba pakeisti parduotuvėje įsigytus produktus iš interneto svetainėje arba susigrąžinti pinigus, arba galimybę sumokėti už internetu pateiktą užsakymą mažmenininko parduotuvėje.
Svarbu pažymėti, kad vartotojų pasitikėjimas atsiskaitymų internetu saugumu šiemet pirmą kartą sumažėjo po kelerių metų nuolatinio augimo.
Europos vartotojai dar nesinaudoja mobiliosios prekybos sprendimais, kitaip tariant, galimybe pirkti išmaniaisiais telefonais.
Net ne vienas iš penkių mūsų apklaustų vartotojų jau pasinaudojo šia galimybe. Tačiau ateityje šio platinimo kanalo populiarumas gali padvigubėti, ypač tarp jaunimo ir ypač Airijoje bei Rytų ir Pietų Europoje.
Mažmenininkai, kuriems pavyks įgyvendinti į klientą orientuotą kelių kanalų strategiją, įgis lemiamą konkurencinį pranašumą.
Visą tyrimą galite gauti čia Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte! Turi būti įjungta jei norite rodyti "JavaScript"!.
Šaltinis: Diuseldorfas / Miunchenas [Deloitte]
