„Tönnies Research“ diologinis seminaras

Gyvūnų gerovė ir emisijos – kaip sukurti optimalią gyvulininkystę? Šį klausimą aktoriai nagrinėjo naujausiame seminare Tönnies Forschungs gGmbH. Norėdami parodyti, kaip šie du aspektai gali būti optimaliai derinami gyvulininkystėje, į Marienfeldo vienuolyno vartus susirinko gamintojai, mokslininkai ir įmonių, žemės ūkio organizacijų ir mažmeninės prekybos maistu atstovai. Galų gale padarėme išvadą, kad yra daug gerų idėjų, sėkmingų praktinių pavyzdžių ir į tikslą orientuotų požiūrių, tačiau yra ir tiek pat storų lentų, kurias dar reikia išgręžti.

„Nuostabu, kad plenarinė sesija apėmė didžiąją dalį Vokietijos mažmeninės prekybos maisto produktais sektoriaus, o tuo pat metu į diskusiją įsitraukė žemės ūkis, mėsos pramonė ir moksliniai tyrimai“, – gyrė profesorius dr. Hansas-Joachimas Bätza, „Tönnies Research“ patikėtinių tarybos pirmininkas. Nėra vienos kvintesencijos, o daugybė statybinių blokų, į kuriuos verta pažvelgti daug atidžiau – pavyzdžiui, pašarų efektyvumas, pagerintos stabilios sąlygos, selektyvus veisimas, sveikatos valdymas, mažai teršiantis šėrimas, skysto mėšlo ir mėšlo valdymo sistemos, alternatyvūs baltymų šaltiniai, švietimas ir mokymas.

„Tolimesnis optimizavimas yra būtinas norint pereiti prie tvaresnių sistemų“, – pabrėžia dr. Gereonas Schulze Althoffas, ne pelno organizacijos generalinis direktorius. Šių ir kitų priemonių derinys gali lemti gyvulininkystę, kuri būtų nuosekliai orientuota į gyvūnus ir kartu atsižvelgtų į aplinkosaugos problemas. Reikia ilgalaikių, sveikų ir atsparių gyvulių, turimų pašarų gamybos potencialą atitinkančio genetinių savybių ir nuoseklaus gyvūnų sveikatos skatinimo. „Apskritai, tai yra ne kas kita, kaip profesionali žiedinė ekonomika.

Podiumas buvo užpildytas aukščiausios klasės žmonėmis. Profesorius dr. Dr. Kai Frölich (Arche Warder) aiškiai parodė, kaip intensyvus ir ekstensyvus gyvulininkystė dera ir kaip Arche Warder prisideda prie nykstančių veislių išsaugojimo. Ganyklų auginimą, emisijas ir biologinę įvairovę aptarė profesorius dr. Dėmesio centre Friedhelmas Taube. Larsas Broeris (Žemutinės Saksonijos žemės ūkio rūmų žemės ūkio tyrimų ir tyrimų institutas) pabrėžė ryšį tarp atvirų arklidžių ir emisijų mažinimo. Bernhardas Felleris iš Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ūkio rūmų paaiškino naujas stabilios statybos koncepcijas ir jų privalumus bei trūkumus.

Frölichas ragina labiau orientuoti maisto gamybą į tvarumą, suderinamumą su aplinka ir regioniškumą. Tam tikru mastu jo koncepcija reiškia grįžimą prie žemės ūkio formos, kuri galėtų tapti svarbiu gamtos apsaugos ramsčiu ir kurioje svarbų vaidmenį vaidina senos ūkinių gyvūnų veislės. Iš pradžių labai svarbu būtų detaliai nustatyti ir diferencijuoti tinkamas sritis, kurios būtų intensyviai naudojamos kaip tiksliojo ūkininkavimo dalis arba ekstensyvioje žemdirbystėje su mažesniu derliaus potencialu. „Smulkios ir vidutinės ūkininkavimo struktūros turi būti išsaugotos, o ūkininkai, kurie naudojasi šia forma, turi būti ypač remiami“, – sako Frölichas. Taikant valstybės finansavimo priemones nebeturėtų būti atsižvelgiama į ploto dydį, kaip buvo anksčiau, o pirmiausia turėtų būti pagrįstos atitinkamų ekosistemų funkcijų mastais, pavyzdžiui, Vokietijos asociacijos visuomenės gerovės priemokos koncepcija. Kraštovaizdžio išsaugojimas.

Gyvulininkystės vaidmenį pasaulio maisto tiekimo užtikrinimo bei ekologinio intensyvinimo kontekste aptarė profesorius dr. Friedhelmas Taube iš Kylio universiteto, pasitelkęs galvijų auginimo pavyzdį. Jame teigiama, kad pasaulio maisto saugumo užtikrinimas yra susijęs su reikšmingu gyvulinio maisto vartojimo sumažinimu turtingose ​​šalyse. Vokietijos ir Europos žemės ūkiui tai reiškia, kad ateityje pienas pirmiausia turėtų būti gaminamas iš pievų, o ne – kaip matyti iš dabartinės tendencijos – iš laukų, kuriuose auginami pašariniai kukurūzai ir koncentruoti pašarai. Be to, gyvulininkystės lygis turi būti pritaikytas ekosistemų funkcijų vykdymui vandens apsaugos, klimato apsaugos ir biologinės įvairovės srityse. Projekto „Ekologiškai efektyvi ganyklų pieno gamyba Lindhof“ rezultatais Taube pavyzdingai parodo, kad toks holistinis požiūris gali būti sėkmingas. „Sujungus ekologinio ūkininkavimo elementus pašarų gamyboje (dobilų žolių sistemas) ir integruotą ūkininkavimą grynųjų pinigų auginimu link „hibridinių sistemų“, užtikrinamas Europos strategijos „nuo ūkio iki stalo“ tikslų pasiekimas išlaikant aukštą gamybos lygis; tai turi palaikyti politika ir prekyba “, - teigia profesorius Taubė.

Žemutinės Saksonijos valstijos finansuoto tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad kvapų sklidimas iš lauko arklidžių yra ribotas: bent jau taip padarė Larsas Broeris iš LUFA Nord-West iš šių duomenų. Todėl emisijos patenka tik iš funkcinės srities, kurioje nusėda išmatos ir šlapimas. Būtina sąlyga yra įlankos struktūrizavimas. Bėgimas būtinai turi būti uždengtas, o „tualeto zona“ – iš grotelių, rekomenduoja Broeris. "Kuo sausesnė sritis, tuo mažiau amoniako išmetimo."

Bernhardas Felleris iš Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ūkio rūmų gali tik su tuo sutikti: modernios tvartų konstrukcijos koncepcijos turi atitikti aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, mažesnio poveikio aplinkai ir darbo ekonomijos reikalavimus. Esami pastatai dažnai atidaromi ir paverčiami lauko klimato arklidėmis. Tačiau patvirtinimas priklauso nuo emisijų ir gamtos apsaugos įstatymo, „todėl tai yra didelė kliūtis“. Šiandien sprendimų dėl stabilios sistemos priėmimo pagrindas yra darbuotojų prieinamumas, patalynės medžiagos, taip pat galimybė gauti patvirtinimą ir ekonomiškai ūkininkauti leidžianti kainų struktūra.

Renginio pabaigoje keturi pranešėjai su kviestiniais ekspertais aptarė, į kokius aktualius tyrimo klausimus dabar reikia atsakyti, siekiant tolimesnės pažangos, atsižvelgiant į valstybės planavimo saugumo ir paramos gyvūnų gerovei bei klimato apsaugai trūkumą. Paaiškėjo, kad rinkodaros ir sutarčių kūrimo strategijų klausimai ypač reikalauja socialinių mokslų integracijos, siekiant sumažinti kliūtis vadinamajame vartotojų piliečių atotrūkyje. Ko visi nori, bet niekas neperka – išspręsti šį prieštaravimą yra didelis iššūkis.

Fonas
„Tönnies Research“ yra ne pelno siekianti tyrimų platforma apie gyvūnų gerovės ateitį ir gyvulininkystės tvarumą. Šiuo tikslu nuo 2010 m. inicijuoja ir remia mokslinių tyrimų projektus ir studijas, kurių tikslas – gerinti gyvulininkystę, atsižvelgiant į gyvūnų, klimato, aplinkos, gamtos ir vartotojų apsaugą bei sveiką mitybą, taip pat skleisti rezultatus. ir jų taikymas praktikai skatinti. Daugiau apie Tönnie tyrimą: www.toennies-forschung.de