Jautienos penėjimas nėra pelningas be priemokos

2003 m. bendrasis pelnas kartais buvo neigiamas

2003 m. galvijų penėjimo ekonominių rezultatų pavyzdiniai skaičiavimai rodo, kad Vokietijos bulių penėjai tik teigiamą bendrąjį pelną (pajamos iš skerdimo atėmus išlaidas pašarams ir veršeliams) be priemokos nuo sausio iki kovo mėn. 2003 m. balandžio mėn. bendrasis pelnas buvo neigiamas; gautos pajamos iš skerdimo bulių nebepadengia pagrindinių pašarų ir veršelių išlaidų straipsnių. Kitų rūšių išlaidų kompensavimas be priedų nebuvo svarstomas.

Viena vertus, nepalankius bulių penėjimo ekonominius rezultatus lėmė didesnės išlaidos gyvulių veršeliams: lyginant su praėjusiais metais, penimininkai 2003 metais už jauniklius turėjo investuoti vidutiniškai apie 36 eurais už veršelį. Kita vertus, pajamos už jaunus bulius buvo spaudžiamos ilgą metų laikotarpį: kovo–rugpjūčio mėnesiais jaunų bulių kainos laikinai buvo 50 centų už kilogramą mažesnės nei ankstesniais metais. Kainos sumažėjo dėl kelių priežasčių:

Tai apėmė intervencinę mėsą, kuri padidino jautienos asortimentą, todėl šviežių prekių kainos buvo linkusios mažėti. Didėjo ir jautienos importas, į Vokietijos rinką pateko daugiau prekių iš Pietų Amerikos, taip pat iš ES šalių. Kita vertus, jautienos eksportas – ypač į Rusiją – gerokai sumažėjo.

Tik laikinai draugiškesnis

Nors rudenį buvo du pradiniai draugiškų kainų etapai, dėl persotintos jautienos rinkos metai galiausiai baigėsi bulių augintojų nusivylimu. Neatsižvelgiant į galimas priemokas, vidutinis metų bruto pelnas buvo minus 44 eurai už jauną bulių.

Tačiau tie, kurie galėjo skaičiuoti su visa priemokos norma, pasiekė atitinkamai geresnį bendrąjį pelną: 2002 m. galimą bendrą priemoką sumažinus nuo maždaug 310 eurų iki 282,31 euro už jauną bulių dėl viršytų įmokų lubų, modelis skaičiuojant 2003 m. atsižvelgiama į bendrą 300 eurų priemoką už jauną bulių. Tokį priemokos dydį galima paaiškinti tuo, kad labai sumažėjo paskerstų jaunų bulių skaičius. Todėl turėtų kilti klausimas dėl priemokos už bulių skerdimą sumažinimas ne daugiau kaip penkiais procentais 2003 m. Kiek galiausiai bus galima bendra priemoka, paaiškės tik šių metų balandį.

Pagal ZMP modelio skaičiavimą, vidutinė bendroji marža, įskaitant 300 eurų priemoką už jauną bulių, yra kiek mažesnė nei 256 eurai. Tačiau verslo ekonomistai galvijų penėjimą laiko pelningu tik tada, kai pasiekiamas vidutinis maždaug 265–280 eurų bruto pelnas už jauną bulių. Daugeliui bulių penimų 2003 m. pasiekto bendrojo pelno vargu ar pakaktų visoms galvijų penėjimo išlaidoms padengti. Pelningumo ribą buvo galima pasiekti arba viršyti tik esant palankioms penėjimo sąlygoms.

Jaunus bulių penėjimus dar labiau neramina neaiškios jų gamybos šakos ateities perspektyvos, o ne silpnas bendrasis pelnas. Kaip rodo pavyzdinis skaičiavimas, jaunų bulių penėjimas be priemokų yra visiškai iš piršto laužtas. Atsiradus naujoms priemokų skyrimo taisyklėms, dabar svarbu rasti būdą, kurį penėjimo įmonės galėtų priimti.

Šaltinis: Bona [ZMP]