Puiki sėkmė mažinant antibiotikų kiekį
Liepą Federalinė vartotojų apsaugos ir maisto saugos tarnyba (BVL) pranešė, kad 2019 metais Vokietijoje veterinarijoje išleidžiamų antibiotikų kiekis vėl sumažėjo. Palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 52,2 iki 670 tonų, tai yra 7,2 procento mažiau nei 2018 metais. Parduota mažiausia nuo 2011 metų, kai pirmą kartą buvo užfiksuota 1.706 tonų, lygį. Tai atitinka 60,7 procento nuosmukį per šį laikotarpį. Pabrėžtina, kad išskiriamų fluorokvinolonų ir 3 ir 4 kartos cefalosporinų kiekiai sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2011 m. Nuo 2014 m., be pristatymo kiekių, nustatytas ir penimų gyvūnų gydymo antibiotikais dažnis. Ūkininkai privalo dokumentuoti kiekvieną apdorojimą produkto veiksmingumo dienoms.
Siekiant ir toliau aktyviai kovoti su antimikrobinio atsparumo vystymusi, turėtų būti siekiama užkirsti kelią ligoms visapusiškai valdant gyvūnų sveikatą ir iki reikiamo masto apriboti gydymą antibiotikais. Todėl vakcinos ir imuninę sistemą moduliuojantys veterinariniai vaistai atlieka svarbų vaidmenį ligų prevencijos koncepcijose. Tinkama gyvūnų priežiūra, tinkamas šėrimas ir auginimas, taip pat diagnostika, leidžianti anksti nustatyti ligas, taip pat padeda išlaikyti gyvūnus sveikus. Priemonės, skirtos kontroliuoti infekciją ir užkirsti kelią atsparumo perdavimui ūkyje, taip pat maisto grandinės tiekimo grandinės etapuose, užbaigia vaizdą, kad vartotojams būtų tiekiamas aukštos kokybės gyvūnų maistas. Pažymėtina, kad net laikantis geriausios higienos ir profilaktikos, gyvūnai vis tiek suserga ir juos reikia gydyti, prireikus – antibiotikais.
Naujasis ES veterinarinių vaistų reglamentas suteikia papildomų lūkesčių. Taip siekiama didinti veterinarinių vaistų prieinamumą Europos Sąjungos šalyse, didinti paskatą inovacijoms ir stiprinti kovą su atsparumu antibiotikams. Numatyta, kad reglamentas įsigalios nuo 28 metų sausio 2022 dienos. Be kita ko, jame numatyta, kad ypač svarbūs antibiotikai ateityje turėtų būti skirti žmonių medicinai.
Europos ekspertų grupė jau suformulavo rekomendacijas dėl šių kriterijų ir antibiotikų skirstymo į keturias grupes: „A: vengti“, „B: riba“, „C: atsargiai“ ir „D: atsargiai“. Svarbus tikslas yra gauti būsimų veterinarinės medicinos gydymo galimybių. Specialistai pabrėžia, kad reikia kurti ir naujus antibiotikus. Mokslininkai intensyviai dirba siekdami suprasti atsparumo vystymosi mechanizmus ir perdavimo būdus.
Tikimasi, kad naujų antibiotikų atspirties taškai liks skirti žmonių medicinai. Naujos žinios taip pat naudojamos optimizuojant žinomas veikliąsias medžiagas arba toliau plėtojant kitas kontrolės koncepcijas ar alternatyvas.
Gyvūnų sveikata labai prisideda prie produktyvios, taigi ir išteklius taupančios gyvulininkystės žemės ūkyje. Sveiki gyvūnai naudoja mažiau išteklių, pavyzdžiui, pašarų, vandens, taigi ir vietos, todėl mažiau išmetama mėšlo ir išmetamų teršalų. Kuo intensyvesnis ūkininkavimas ir sveikesni gyvuliai, tuo didesnis taupymo efektas.
FAO ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) duomenimis, nuostoliai dėl ligų sudaro apie 20 % visos produkcijos. Pavyzdžiui: Mastito gydymas ir vakcinacija gerina melžiamų karvių sveikatą ir gerovę. Tokiu būdu galima išvengti ekonominių nuostolių – 375 kg primilžio arba iki 182 eurų iš karvės per metus.
Tačiau antibiotikai neturėtų būti naudojami kaip „pigi gamybos priemonė“, o turėtų būti naudojami sergantiems gyvūnams gydyti. Profilaktinis antibiotikų vartojimas draudžiamas. Taip pat nuo 2006 metų Europos Sąjungoje neleidžiama jų naudoti kaip vadinamųjų veiklos skatintojų.
