Rytų Europos paukštienos rinkos pereina

Struktūriniai pokyčiai įstojant į ES

Įstojus į ES, stojančiųjų šalių paukštininkystės pramonė turi prisitaikyti prie ES taisyklių. Kol kas neaišku, ar visos skerdyklos galės atitikti ES skerdyklų patvirtinimo reikalavimus. Tačiau jau dabar aišku, kad ypač mažesnėms įmonėms sunku laikytis standarto. Bet kuriuo atveju struktūriniai pokyčiai Vidurio ir Rytų Europos šalyse greičiausiai paspartės.

Artėjant plėtrai į rytus, ES ir šalys kandidatės susitarė dėl lengvatinės arba neapmuitintos prekybos prekėmis kvotų. Kai kurie produktai iš kelių šalių netgi galėjo būti eksportuojami į ES be kvotų likus metams iki įstojimo. Savo ruožtu stojančiosios šalys susitarė palengvinti prekybą ES kilmės prekėmis. Šie vadinamieji asociacijos susitarimai jau galėjo numatyti plėtrą į rytus kai kuriose srityse. Rytų Europos kilmės prekės, kurios dėl lengvatinių tarifų buvo siūlomos palyginti pigiai, senojoje ES kartais sukeldavo kainų dirginimą.

Susidomėjimas pristatymais į ES buvo toks didelis, kad nuo 2003 metų liepos iki įstojimo galiojusios neapmuitintos paukštienos importo iš Lenkijos kvotos sausį jau buvo išnaudotos 100 procentų. Iki galutinio įstojimo vėl reikėjo mokėti 20 procentų standartinio muito tarifo muitus. ES Komisija atmetė kvotų didinimą.

Be Lenkijos, nemaži kiekiai paukštienos į ES patenka ir iš Vengrijos. Vengrija daugiausia siūlo ančių ir žąsų mėsos. Ypač Vokietijos rinka tradiciškai gausiai aprūpinama šiuo produktu.

ES plėtra taip pat suteikia galimybių

Vengrija ir Lenkija yra labiausiai į eksportą orientuotos iš visų Vidurio ir Rytų Europos šalių. Savarankiškumo lygis ten gerokai viršija 100 procentų. Kita vertus, kitos šalys turi importo poreikį. Ypač Baltijos valstybės – Estija ir Latvija – toli gražu nepatenkina paukštienos poreikių. Plėtra į rytus nebūtinai turi lemti tik papildomą tiekėjų konkurenciją senojoje ES, galimas ir naujų pardavimo rinkų „užkariavimas“.

Šaltinis: Bona [ZMP]