Mažmeninė prekyba toliau auga
Ypač daugėja nuolaidų
Kaip rašoma maisto laikraštyje, 2003 m., kaip ir ankstesniais dvejais metais, mažmeninė prekyba maistu vėl išaugo. Tačiau 1,5 proc. augimas buvo mažesnis nei 2002 m. Prie pardavimų, įskaitant vaisius ir daržoves, didėjimo vėl prisidėjo pigių prekių parduotuvės. Beveik visas mažmeninės prekybos maisto produktais sektorius per daug susitelkė į pigų asortimentą ir nepaisė savo pasiūlymų bei paslaugų.„TradeDimensions/M+M Eurodata“ nustatyta, kad 30 didžiausių mažmeninės prekybos maisto produktais įmonių apyvarta (maisto ir ne maisto) 2003 m. sudarė 216,6 mlrd. Tačiau šį padidėjimą iš esmės lėmė naujas vertinimo pagrindas. Pirmą kartą nepriklausomų prekybininkų iš „Edeka“, „Rewe“ ir „Spar“ pardavimai buvo įtraukti į atitinkamos įmonės bendrą sumą. Įvertinus šį veiksnį, padidėjimas siekia 1,5 proc.
Vietų nuo pirmos iki septintos reitingas nepasikeitė. Bendra pardavimų suma – 32,23 milijardo eurų ir 0,7 procento augimas – „Metro Group“ išlieka priešakyje. Toliau rikiuojasi „Rewe Group“, „Edeka“ ir „Aldi“. Penktoje vietoje yra „Schwarz Group“ su nuolaidų koncepcijomis „LiDL“ ir „Kaufland“, kuri apklausoje tapo nugalėtoja, augusi 13,2 proc. Dėl šio padidėjimo „Aldi“ nebegali atsilikti nuo 4,3 procento augimo. Todėl skirtumas tarp dviejų įmonių pastebimai sumažėjo.
„Trade Dimensions/M+M Eurodata“ duomenimis, visos Vokietijos mažmeninės prekybos maisto produktais pardavimai 2003 m. siekė 147,5 mlrd. 30 geriausių sudaro daugiau nei 144 milijardai eurų. Vien dešimties didžiausių įmonių pardavimai sudaro 86 procentus viso maisto kiekio. Nuolaida užima 30 procentų rinkos.
Nuolaidos plinta visoje ES
Mūsų kaimynai Europoje dar toli iki tokios didelės mažmeninės prekybos rinkos dalies. Netgi Ispanija, kuri yra gana stipri nuolaidų sektoriuje, užima vos mažiau nei 15 procentų rinkos. Kita vertus, Prancūzija ir Belgija turi tik dvylika procentų, o Nyderlandai dar labiau atsilieka – dešimt procentų. O Didžiojoje Britanijoje nuolaidų pardavėjų dalis tesudaro mažiau nei penkis procentus.
Dabartiniame „Goldman Sachs“ Londone tyrime nuolaidų parduotuvės vis dar turi didelį augimo potencialą, ypač Ispanijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Airijoje. Iš esmės visose Europos rinkose kaina vis labiau taps lemiamu pirkimo kriterijumi. Bet kokiu atveju stiprūs nuosavi prekių ženklai yra veiksminga priemonė konkuruoti su nuolaidų pardavėjais.
2004 m.: Nuolaidų parduotuvių augimas silpnėja
Nepaisant to, atrodo, kad nuolaidų parduotuvių augimas Vokietijoje šiek tiek lėtėja; Bent jau taip 2004 m. balandžio mėn. pranešė maisto laikraštis. Niurnbergo vartotojų tyrimų draugijos (GfK) duomenimis, 2004 m. sausio ir vasario mėn. Aldi, Lidl, Penny, Plus ir Netto pardavimus sugebėjo padidinti tik 1,2 proc. . Remiantis pirmaisiais kovo mėnesio skaičiais, panašu, kad ši tendencija tęsiasi.
Rinkos tyrinėtojai visus einamuosius metus tikisi nedidelio diskontuotojų augimo. Jie taip pat pastebi, kad atrodo, kad vartotojai grįžta į tradicinius prekybos centrus, prekybos centrus ar kaimynines parduotuves: pirkinių biudžeto dalis, kurią jie išleido nuolaidų parduotuvėse, pirmą kartą per ilgą laiką sumažėjo pirmaisiais metų mėnesiais.
Vokietijos vartotojas yra ypač jautrus kainai
2004 m. KPMG ir EHI atliko išsamų Vokietijos mažmeninės prekybos maisto produktais sektoriaus tyrimą. Atitinkamai, sektorius kenčia nuo perteklinės ir formatų konkurencijos simptomų bei erdvės pertekliaus. Be nišų tiekėjų, ypač daug naudos teikia stambūs operatoriai, nuolaidų parduotuvės ir specializuotos parduotuvės.
Palyginti su kitomis Europos šalimis, Vokietijos vartotojas yra ypač jautrus kainai; Tačiau išskirtinai kaina grįstų pirkimo sprendimų švietimą skatino ir pats mažmenininkas. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kad Vokietijos mažmenininkai vis dažniau daro įtaką vien tik kaina, bet ir tai, kad jie iš esmės nepaiso diferencijavimo pagal produktų kokybę ir paslaugų komponentus. Ilgalaikėje perspektyvoje, siekiant atremti šią raidą, prekybos įmonių buvimas rinkoje turėtų būti gerokai pakeistas. Tai susiję su gaminių asortimento dizainu ir paslaugų komponentais, taip pat su verslo tipų modifikavimu ir nauja plėtra. Savo pasiūlymo išskirtinumas turi būti išryškintas ir perteiktas visuomenei.
Priklausomai nuo vystymosi
Galiausiai mažmeninė prekyba negalėjo pasinaudoti didėjančiomis pajamomis ir padidėjusiomis vartotojų išlaidomis tarp Vokietijos piliečių. Nors nuo 1992 m. vartotojų išlaidų metinis augimo tempas siekė 2,3 proc., realios mažmeninės prekybos raida per tą patį laikotarpį sustojo.
1991 metais vartotojų išlaidų dalis mažmeninėje prekyboje siaurąja prasme dar buvo 41,1 proc. 2002 metais buvo tik 30,5 proc. 2005 m. prognozėse netgi raginama dar labiau sumažinti iki 27,8 proc.
Šaltinis: Bona [ZMP]
